Sėlių ženklų takais

Liepos 22 d. Rokiškio rajono vietos veiklos grupės atstovai, drauge su Ignalinos, Zarasų ir Kupiškio komandomis aplankė bičiulių iš Sėlijos Latvijos teritorijoje "Kaimini" vietos veiklos grupės sukurtą maršrutą, vedantį į bendruomenes, kurios populiarina sėlių tapatybę ir stiprina šiandieninėje veikloje sėlių ženklų atpažinimą, pritaikymą bendruomenių veiklose ir turizmui.

Bebrenėje, menų ekspozicinėje erdvėje kabo sėlių raštų kilimas.

Per sėlių tapatybės ženklus yra skatinamas turizmas po kaimišką senosios Sėlijos teritoriją. Kaip projekto organizataoriai pasakojo, kad į maršrutą yra susijungusios per 40 bendruomenių. Tačiau kaip prekės paketas yra siūlomos ryškiausios krašto idėjos - bendruomenės, vietos amatininkai ir verslai, kurie teikia gido, edukacijų, maitinimo, vietų konferencijoms nuomos ir kitas paslaugas. Visą Sėlijos teritoriją dengia žemėlapis su informacija, kur ir ką galima iš sėliško būdo patirti.

Lietuviai, kaimiškų teritorijų vystytojai, turėjo progą aplankyti aštuonis objektus ir patirti keleto bendruomenių užsidegimą stiprinti sėlišką tapatybę.

Kelionės fotopasakojimas (nuotraukos R.Stankevičiūtės-Vilimienės)

Sunakstėje, kurioje yra tik apie 300 gyventojų) gyvena muzikalūs žmonės - yra moterų ansamblis, yra vakarėlių grupė, kuri koncertuoja vakarėlių svečiams. Sunakstės ansamblio atlikėja (kairėje) demontruoja suknelės diržą, kuris išpuoštas sėliškais raštais. Iš šių raštų istoriją papasakoti gali ir jauni latviukai - vyksta nuotalinis vaikų supažindinimas, ką kiekviena rašto detalė reiškia, sakė sėliško maršruto projekto viena iš organizatorių Ilzė Cekulė (dešinėje).

Sunakstėje bendruomenė buriasi puikiai suremontuotoje koncertinėje salėje, kuri transformuojasi ir į kavinę, ir į konferencijų erdvę.

Sunakstėje yra daug įdomių, turtigą istoriją menančių paminklų: pirmosios koplyčios, tremčių. O štai Rokiškio r. VVG atstovės pasirinko fotografuotis prie galimai Europoje vienintelio paminklo abėcėlei. Šis paminklas čia buvo sukurtas paminėti išskirtinę istorinę asmenybę - XVIII a. vokiečių kilmės liuteronų pastorių Gothards Fridrihs Steders, kuris savo gyvenimą buvo pašvebtęs tarnystei ir mokslui. Beje, 1873 m. rugpjūčio 22 d. čia įvyko Aukšyutinės Kurzemės dainų šventė, kuri buvo pirmoji latvių dainų švetė Sėlos istorinėje žemėje.

Viesitės bendruomenė tik pradeda paieškas - jiems savivaldybė perdavė istorinę užeigą "Ožių smuklę" (1840 m.) , kuri kaip užeiga ir nakvynės namai tarnavo iki pat XX a. trečiojo dešimtmečio. Vėliau smūklė buvo pritakyta ugniagesių depui.

Zasos kraštą Rokiškio krašto dailininkai gerai pažįsta. Vietos menininkų rezidencija-dirbtuvės buvo pastatytos bendradarbiaujant šioms abiems dailininkų bendruomenėms.

Zasoje buvusias arklides įsigijo optimizmu trykštanti verslininkė. Vienose erdvėse ji laiko 7 arklius - kaip turistama pramogą, o kitose įkūrusi pobūvių erdvę. Versle sukasi visa šeimą - vieni priima gyventojus nakvynei, kiti prižiūri arklius, treti rengia pobūvius ir maistą.

Kaldabrunioje veikia pievos muziejus ir stiklo dirbtuvės -erdvė. Čia bendruomenė užsiima socialiniu verslu.

Išradingi stendai, daugybė kitų originalių patalpų dekoravimo iš gamtinės medžiagos idėjų galima prisigaudyti pievų ir stiklo erdvėje...

Kaldabrunioje bendruomenė globoja ir seną liuteronų jau nebeveikiančią bažnyčią, čia buvo pakrikštytas garsus latvių poetas Janis Rainis. Dabar bendruomenė bažnyčiuoje organizuoja muzikos, vizualiųjų menų renginius ir dalyvių suaukotus pinigus renka būsimam bažnyčios remontui.

Viešnagės dieną bažnyčiuoje mus pasitiko smuikininkė...

...ir skulptūros.

Bebrenę taip pat seniai yra atradę Rokiškio krašto menininkai. Istoriniame kultūriniame pastate, kur yra restauruotas senasis malūnas, ekspocijų erdvėje buvo eksponuojami Rokiškio dailininkės Astos Keraitienės paveikslai.

Dvietėje Pliaterių rūmuose, kur iki pat XXI a. dar veikė mokykla, dabar bendruomenė yra įkūrusi nostalgišką bendruomenės mokyklą, kurioje pasakojo apie dvarininkus, dalijasi savo mokykliniais prisiminimais...