Pirmąjį birželio savaitgalį 6-7 dienomis Juodupės jaunimas, o ir visi, kam miela Juodupė, kviečiami išeiti iš namų ir pagrąžinti savo miestelį.

Akcija ,,MES DAROM” pavyko, sutvarkykite savo miestelį ir Jūs! Juodupės bendruomenė nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie Juodupės miestelio ir apylinkių švarinimo ir gražinimo! Skirtingose vietose  darbavosi apie 50 žmonių. Žinoma liko daug nepadarytų darbų, nesutvarkytų vietų, bet akcijos rezultatai- puikūs! Kiekvienas pradėkime nuo to, kad liaukimės palikinėti šiukšles aikštelėse ir vežti jas į miškus. Juk yra tam skirtos vietos bei šiukšlių konteineriai. (nuotr. Atgajiečiai, Kelmės r., 1990 m.; skelbia wikipedia).

Idėjos sumanytoja Juodupės gimnazistė, Rokiškio rajono vietos veiklos grupės savanorė Martyna Povilavičiūtė, o kartu su ja Juodupės mažosios kultūros sostinės organizatoriai sako, kad jau laikas išeiti iš namų ir telktis geriems darbams.

Taigi, talka "Mes darom" ir šiemet, kad ir pavėluotai dėl pandemijos, Juodupėje tikrai bus - birželio 6 d., o 7 dieną vyks ekologinio sąjūdžio pirmeivių "Atgajos" ir jos įkvepiančio lyderio Sauliaus Griciaus atminimo renginys

1987 m. liepos 16 d. Saulius Gricius kartu su bendraminčiais įkūrė Kauno paminklosaugos klubą „Atgaja". Stimulas ekologiniam judėjimui susiformupoti buvo 1986 m. rašytojų ir mokslininkų kreipimąsi dėl SSRS Energetikos ministerijos planų eksploatuoti naftos gręžinius Baltijoje prie Kuršių Nerijos krantų. Reaguodamas S. Gricius organizavo protesto parašų rinkimą Kauno aukštosiose mokyklose, mokslinio tyrimo institutuose, gamykose. 1988 m. spalio 15 d. įvyko Lietuvos Žaliųjų judėjimo steigiamoji konferencija. 1988 rugsėjo 3 d. "Atgaja" kartu su "Žemynos" klubu organizavo akciją Baltijos jūros ekologijos tema - "Apkabinkime Baltiją". Prie šios akcijos prisijungė Latvijos ir Estijos žmonės, palaikymo sulaukta ir iš Skandinavijos. Po šios akcijos pirmąjį rugsėjo savaitgalį pradėta švęsti Baltijos jūros diena.

Ir dar keletas išskirtinių faktų

• 1989 m. kovo 1 d. S. Gricius kartu su dviem bendražygiais, protestuodami prieš Kauno vandenvalos įmonės statybos aikštelės parinkimo vilkinimą, vykdė bado streiką.
• 1989 m. kovą surengta akcija Tilžėje prieš Nemuną teršiantį celiuliozės fabriką.
• 1989 m. balandžio 26 d. organizuotas Černobylio branduolinės katastrofos metinių minėjimas Kaune.
• 1989 m. balandžio 29 d. – gegužės 15 d. organizuota akcija prieš Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės galingumo didinimą.
• 1989 m. liepos 7 d.–16 d. organizuotas taikos žygis, antikarinė akcija, protestuojant prieš sovietų kariškių vykdomą gamtos niokojimą.
• 1989 m. rugpjūčio 18 d. – rugsėjo 4 d. organizuotas piketas Piliuonos gyvenvietėje (Kauno r.), siekiant neleisti statyti karinio objekto kodiniu pavadinimu „Neman", kuris aplinkai kenktų dėl aukšto dažnio ir radioaktyvių bangų. Po derybų su Vyriausybe statyba užkonservuota.
• 1990 m. surengtos „Nerimo dūžių" akcijos prie Kauno įmonių, didžiausių aplinkos teršėjų (Kauno dirbtinio pluošto gamyklos, „Bangos" gamybinio susivienijimo, kt.).
• 1990 m. rugsėjo 15 d.–20 d. surengtas Palangoje ekologinis renginys „Baltijos studijų savaitė", kurios pagrindinė tema buvo didžiausio Baltijos bei Nemuno teršėjo – Kauno miesto – nuotekų valymo įrenginių statyba. Renginyje dalyvavę Lietuvos parlamento vadovas V. Landsbergis, Vyriausybės nariai pasirašė „Pažadą Baltijai", kuriuo įsipareigojo padaryti viską, kad Baltijos jūra būtų švari.